Plastikiniai langai ir kondensato susidarymas iš lauko pusės

Priežąstis- temperatūros kaita dienos metų (pvz. dienos yra dar pakankamai šiltos, o vakarais smarkiai atšąla). Tokiu atveju ore esanti drėgmė "ieško" šalčiausių vietų ir ant jų kondensuojasi. Tai gali būti žolė, automobilių paviršiai, stogai ir t.t... ir aišku, plastikiniai langai.
Fizikos dėsniai skelbia, kad esant tam tikrai oro temperatūrai ir santykinei drėgmei, yra tam tikras rasos taškas. Rasos taškas - tai temperatūros riba, esant kuriai ant paviršiaus pradeda kondensuotis drėgmė. Kuo paviršius šaltesnis - tuo sparčiau kondensuosis drėgmė.
Kodėl ant plastikinių langų? Kaip Jūs žinote, didžioji dauguma stiklo paketų, siekiant kuo labiau pagerinti jų šilumines charakteristikas, yra gaminami su selektyviniu stiklu ir argono dujomis. Tokie paketai yra labai mažai laidūs šilumai, jų tiesioginė paskirtis - sulaikyti šilumą patalpos viduje ir neišleisti jos į lauką. Kadangi selektyvinė danga "atmuša" šilumą, kuri bando išeiti pro langą, išorinis stiklas, kuris turi tiesioginį kontaktą su lauko oru, yra labai šaltas ir jeigu jo temperatūra pasidaro šaltesnė negu rasos taškas, ant jo automatiškai kondensuojasi drėgmė. Tačiau jeigu pakete yra aliuminio rėmelis, tai prie jo esanti stiklo juosta būna neaprasojus, nes aliuminis yra geras šilumos laidininkas, ir per jį šiluma iš patalpos patenka ant išorinio stiklo, ir sušildo jo kraštą. Stiklo vidurio ir krašto temperatūrų skirtumas gali tesudaryti 0,5-1 laipsnį, bet to užtenka kad drėgmė kondensuotųsi. Taigi, peršasi išvada, kad drėgmė iš lauko gali kondensuotis tik ant kokybiškų stiklo paketų, kurie išleidžia mažai šilumos ir neprišildo išorinio stiklo.
Pavyzdžiui, ar teko matyti aprasojusį ryte automobilį? O gal teko matyt kad tas pats automobilis aprasojo tik iš priekio, o galas sausas? Taigi tie patys fizikiniai procesai ytakoja tiek plastikinių langų, tiek su kitų objektų rasojimą.

Plastikiniai langai ir kondensato susidarymas iš vidinės pusės

Plastikiniai langų iš vidinės pusės rasojimas priklauso nuo:
  Oro drėgmės, kuri atsiranda dėl garavimo ir kondensacijos.
Garavimas: per laiko vienetą iš skystos į dujinę būseną pereina daugiau molekulių, negu atvirkščiai.
Kondensacija: per laiko vienetą iš dujinės į skystą būseną pereina daugiau molekulių, negu atvirkščiai.
Esant vienodoms sąlygoms tarp garavimo ir kondensacijos stebima pusiausvyra. Vandens garų kiekis, kuri sugeba priimti oras, priklauso tik nuo jo temperatūros- kuo aukštesnė oro patalpoje temperatūra, tuo aukštesnė prisisotinimo riba.
  Rasos taško– tai temperatūra, prie kurios oras, daugiau nebegali priimti drėgmės. Jeigu oras bus atšals dar daugiau, tai prasidės kondensato susidarymas- rasojimas, nes oras nebesugebės išlaikyti vandens. ią drėgmę reikalinga pašalinti į išorę vėdinimo būdu.

Kondensatas susidaro, jeigu kartu su padidinta oro drėgme patalpoje stiklo paketo vidinio paviršiaus temperatūra žymiai mažesnė, negu oro temperatūra patalpoje. Kondensato atsiradimą įtakoja:
  didelis augmenijos kiekis patalpoje;
  skalbimas ir maisto ruošimas;
  neteisingas radiatorių išdėstymas;
  gilūs langų angokraščiai, užuolaidos ar žaliuzės, kurie trukdo oro cirkuliacijai.
Kondensato susidarymui nemažą reikšmę, be oro temperatūros ir drėgnumo, turi statybinių detalių paviršių temperatūra. Kondensatas susidaro, kai paviršiaus temperatūra, nusileidžia žemiau rasos taško ir oras, atvėsdamas, nebegali išlaikyti buvusio vandens kiekio.
Įrengus izoliuotus plastikinius langus kondensatas gali pasirodyti ne tik ant vidinių stiklų paviršiaus, kaip buvo kalbama anksčiau, bet ir langų angokraščiuose. iuo atveju pagrindinė kondensato susidarymo priežąstys:
  papildomas šilumos srautas;
  žema paviršiaus iš patalpos pusės temperatūra.

Kaip atsikratyti drėgmės pertekliaus? Anksčiau perdaug drėgmės buvo šalinama dėka priverstinės ventiliacijos. Dabar, po naujų izoliuotų langų įstatymo, patalpas reikalinga vėdinti keletą kartų per dieną. Pakanka trumpo vėdinimo, kad kambarys prisipildytu šviežio oro, o temperatūra nedaug atšaltų.

Pelėsių atsiradimo priežąstys

Daugelyje gyvenamųjų patalpų nėra geriausias mikroklimatas, susidaro kondensatas, drėksta sienos ir, to pasekoje, atsirada pelėsiai. Pelėsių atsiradimo priežąstys:
  Rekonstruojant senus namus ne tik įstatomi nauji langai, bet ir įvykdomas visos šilumos sistemos pakeitimas, todėl mažėja ventiliacijos šaltinių;
  Langai užsidaro labai tampriai, iš plyšių daugiau nepučia.
  Dingsta kitos priverstinės ventiliavimo galimybės- pakeitus dujines kolonėles vonioje ir virtuvėje dūmų kamine nelieka traukos.

ios problemos sprendimas – dažnesnis vėdinimas! Susidaranti patalpoje drėgmė turi išeiti į išorę, nes daugeliu pelėsių susidarymo atvejų drėgmė patalpoje didesnė, negu leistina.

Jei turite klausimų ar pasiūlymų rašykite mums elektroniniu paštu info@statchema.lt arba užpildykite užklausimo formą.

Plastikiniai langai